Logopedas     

Logopedėmis lopšelyje-darželyje dirba

Pagrindinis logopedės darbo tikslas – padėti vaikams įveikti kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sunkumus arba sutrikimus

Logopedinių pratybų metu pedagogė ugdo vaikų girdimojo ir fonologinio suvokimo, garsų tarimo, garsinės analizės bei sintezės, kalbos gramatinio taisyklingumo, žodyno, rišliosios kalbos gebėjimus, lavina artikuliacinį aparatą, smulkiąją motoriką. Logopedė mielai bendrauja su tėveliais (globėjais), pedagogais, nes yra įsitikinusi, kad tik komandinis darbas padeda greičiau pasiekti rezultatų ir užtikrinti pilnavertį vaiko poreikių tenkinimą ugdymo procese.

Specialistas Jūsų vaikui gali daug padėti, tačiau jis negali už Jus išspręsti visų vaiko kalbos problemų. Puikių ir žymiai greitesnių rezultatų galima pasiekti tik bendromis pastangomis. 

Pasirašydami sutikimą, kad Jūsų vaikui būtų teikiama logopedo pagalba, tuo pačiu įsipareigojate būti aktyviu pagalbininku, įveikiant vaiko kalbos sutrikimą.

Taisyklinga, graži kalba, tai:

• Gebėjimas reikšti mintis taisyklingais, pilnais sakiniais, puiki iškalba;
• Sėkmė mokykloje, išvengiant galimų skaitymo bei rašymo sutrikimų;
• Darnūs tarpusavio santykiai su bendraamžiais, nes neretai netaisyklingai kalbantys vaikai yra pravardžiuojami;
• Profesijos pasirinkimas, karjera, autoritetas ir net padėtis visuomenėje.

Vaikas ikimokyklinėje įstaigoje mokamas daugelio dalykų, tačiau kalbos pratybos užima ypatingą vietą, nes čia būtinas darbo tęstinumas. 

Tėvai turėtų domėtis ko ir kaip vaikas yra mokomas, kad galėtų namuose įtvirtinti, o svarbiausia išreikalauti bei kontroliuoti, kad tai, ko išmoko, pradėtų vartoti šnekamojoje kalboje. Vaikui nuolatos priminti, jį suklydusį pataisyti turi visi šeimos nariai.

Nemaža dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų susiduria su kalbos vystymosi iššūkiais: netaisyklingai taria kalbos garsus, kalboje stinga žodžių įvairovės, formuluoja trumpus, ne visada aiškius sakinius, daro žodžių kaitymo, darybos klaidų, nepakankamai suvokia ilgesnes žodines instrukcijas, stokoja pasakojimo įgūdžių. 

Jei vaiko kalbėjimui būdinga dauguma aukščiau išvardintų požymių, tai reiškia, kad jo kalba vėluoja arba vystosi netolygiai.

Minėtoms būsenoms pavadinti naudojami tokie terminai kaip sulėtėjusi kalbos raida arba kalbos neišsivystymas. Šie terminai padeda logopedams tiksliau apibūdinti vaiko kalbos raidą ir parinkti tinkamas logopedinio darbo kryptis. Tiesa, dažnai tėvams jie skamba bauginančiai ir kelia nerimą.

Bendraujant su tėvais, logopedo įžvalgų ir specifinių terminų naudojimo tikslas – padėti tėvams suprasti vaiko kalbos raidą ir supažindinti su pagalbos galimybėmis. Svarbu pasitikėti logopedu, įsiklausyti į jo įžvalgas ir vadovautis pateiktomis rekomendacijomis.

Žemiau pateikiama trumpa informacija apie tai, ką reiškia sulėtėjusi kalbos raida ir kalbos neišsivystymas.

Sulėtėjusi kalbos raida dažniausiai rodo, kad vaiko kalba vystosi įprasta seka, tik gerokai lėtesniu tempu. Tokiu atveju pakanka kryptingo kalbinio skatinimo iš vaiką supančių asmenų ir trumpalaikės (dažniausiai) logopedinės pagalbos. Kalbos neišsivystymas reiškia, kad vaikas patiria rimtesnių kalbinių sunkumų. Šiuo atveju visa vaiko kalbos sistema (fonetika, leksika, gramatika, rišlioji kalba) yra neišlavėjusi, nors vaikas turi gerą klausą ir jo intelekto raida įprastinė.

Esant kalbos neišsivystymui, reikalinga ilgalaikė ir intensyvi logopedinė pagalba bei aktyvus tėvų įsitraukimas, nes pažanga dažnai būna lėta. Tačiau ir šiuo atveju daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad ankstyva, nuosekli pagalba duoda labai gerų rezultatų.

Tik draugiška, atvira bei pasitikėjimu grįsta bendradarbiavimo atmosfera leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir padeda vaikui tvirtai žengti kalbos raidos keliu.

Naudingos nuorodos užsiėmimams su vaikais