Priešmokyklinis ugdymas     

Už priešmokyklinio ugdymo paslaugą lopšelyje-darželyje atsakinga

Priešmokyklinis ugdymas – prasmingas ir džiaugsmingas žingsnis į mokyklą

Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui pasirengti sėkmingai mokymosi pradžiai, stiprinant ne tik pažintinius gebėjimus, bet ir savarankiškumą, emocinę brandą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą kurti santykius.

Tai nėra ankstyvas pirmosios klasės kursas. Vaikai mokosi per žaidimą, patyriminę veiklą, tyrinėjimą, kūrybą, diskusijas, projektus ir kasdienes situacijas. Raidės, skaičiai, gamtos reiškiniai, visuomeninis gyvenimas ir kultūra pažįstami vaikui prasminguose kontekstuose, skatinant smalsumą, loginį mąstymą, gebėjimą kelti klausimus ir savarankiškai ieškoti atsakymų.

Ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko interesus, individualias galias, poreikius ir mokymosi tempą. Pedagogas kuria aplinką, kurioje vaikas gali drąsiai bandyti, klysti, tartis, priimti sprendimus ir patirti asmeninę sėkmę.

Priešmokyklinio ugdymo sritys

• Kalbinis ugdymas – plėtojamas vaikų žodynas, gebėjimas klausytis, kalbėti, pasakoti, diskutuoti, domėtis rašytine kalba, knygomis ir skaitymu.
• Matematinis ugdymas – ugdomas skaičiaus, kiekio, dydžio, formos, sekos ir erdvės supratimas, lavinamas loginis bei problemų sprendimo mąstymas.
• Gamtamokslinis ugdymas – vaikai stebi, tyrinėja, eksperimentuoja ir mokosi suprasti gamtos reiškinius bei žmogaus santykį su aplinka.
• Visuomeninis ugdymas – pažįstama šeima, bendruomenė, valstybė, tradicijos, teisės ir pareigos, mokomasi atsakingai dalyvauti bendrame gyvenime.
• Meninis ugdymas – patirtys ir idėjos išreiškiamos muzika, daile, šokiu, teatru, konstravimu ir kitais kūrybiniais būdais.
• Sveikatos ir fizinis ugdymas – stiprinami judėjimo gebėjimai, emocinė gerovė, savisauga ir sveikos gyvensenos įpročiai.

Visose ugdymosi srityse integraliai stiprinamos komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos.

Pasirengimas mokyklai apima daugiau nei akademines žinias

Priešmokyklinio ugdymo metu vaikas mokosi:

• savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo priemonėmis;
• planuoti veiklą ir užbaigti pradėtą darbą;
• išklausyti kitą, susitarti ir bendradarbiauti;
• laikytis bendrų susitarimų ir prisiimti atsakomybę;
• atpažinti, įvardyti ir tinkamai reikšti emocijas;
• susikaupti, spręsti sunkumus ir paprašyti pagalbos;
• drąsiai kalbėti, kelti klausimus ir pristatyti savo sumanymus;
• priimti naują patirtį kaip galimybę mokytis ir augti.

Vaiko pasiekimai stebimi nuosekliai, vertinant jo individualią pažangą ir lyginant dabartinius gebėjimus su ankstesniais. Vaikai tarpusavyje nelyginami. Pedagogai reguliariai dalijasi įžvalgomis su šeima, o prireikus bendradarbiauja su švietimo pagalbos specialistais.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – ne tik išmokyti vaiką atpažinti raides ar skaičius, bet ir padėti jam tapti smalsiam, savarankiškam, kūrybiškam, atsakingam ir mokytis pasirengusiam žmogui. Siekiame, kad į mokyklą vaikas žengtų ne bijodamas suklysti, o pasitikėdamas savimi ir norėdamas atrasti.

Nuorodos

• Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos
• Priešmokyklinis ugdymas: nuo kelerių metų ir ar jis privalomas

Dokumentai